rėžterti

rė́žterti, -i (-ia, -na), -ėjo 1. tr. gerokai papjovėti, pakirtėti: Pjovėjas daug nūnai rė́žterė[jo] rugių Vlk. 2. žr. rėžtelėti 2: Kad rė́žtersiu mordon! Vlk. Rė́žterk, kad teip prašos! Ds. Rė́žteriau diržu, net sussukė po kojom kap šunėkas Arm. Petras arklį kad rė́žterė[jo], tai tas kap iš ugnės šoko Vrn. Kad rė́žteriau kirviu – ir nukrito šaka Nč. 3. intr. smarkiai užgriežti, užgiedoti: Kad rė́žteria muzika, net žu širdies ima! Rod. Kad rė́žterė[jo] giesminykai! Rod.